ŠLAKAI IR ORGANIZMO UŽTERŠTUMAS:

UŽTERŠTUMO STADIJOS

1. Išsiskyrimo stadija – kai visų rūšių šlakai išsiskiria iš audinių vykstant medžiagų apykaitai.

2. Reakcijos stadija, arba atsakas į šlakų kaupimąsi – kai šlakai iš audinių išsiskiria patologiškai padidėjusiais kiekiais. Kartu gali pakilti temperatūra, atsirasti sloga, kosulys, prakaitavimas, viduriavimas, pūliavimas, skausmai ir kt., taip pat atsiranda uždegiminių reakcijų šalinant toksiškus nuodus iš organizmo bei paverčiant juos netoksiškais.

3. Didelio šlakų kiekio kaupimosi ir pasiskirstymo stadija – kai šlakai susikaupia 1-ojo laipsnio nutukimo arba atvirkščiai 1-ojo laipsnio sulysimo pavidalu, be to, atsiranda naujų sankaupų vietų: lipomų, fibromų, ateromų, polipų, hemorojus ir pan.

Esant šioms trims stadijoms organizmas dar šiaip taip kovoja su užterštumu šlakais, periodiškai juos šalindamas. Jeigu apsivalymo nevyksta, šlakų kaupimosi procesas pereina į kitas stadijas, kai šlakai patenka į ląstelės vidų ir ją ardo. Tada kaupiantis šlakams ardomos ląstelės vidaus struktūros, tokios kaip fermentai ir genai. Šiose stadijose suaktyvėja paveldėtos ligos bei polinkis į jas. Pirmąsias tris stadijas galima vadinti audinių užterštumu šlakais, o vėlesnes - ląstelių užterštumu šlakais.

4. Prisikaupimo stadija pasireiškia subjektyviais simptomais. Objektyvių simptomų mažai, todėl diagnozės būna bendrojo pobūdžio: migrena, ankstyvas klimaksas, medžiagų apykaitos sutrikimai, stuburo osteochondrozė, chroniško nuovargio sindromas, kartais tokie ligoniai laikomi „simuliantais“. Todėl ši stadija dar laikoma „nebylia“.

5. Degeneracijos stadija. Šioje stadijoje objektyvių požymių taip pat dar nedaug, bet laboratoriniai tyrimai duoda teigiamų rezultatų. Atsiranda antrinių sutrikimų: atrofinis rinitas, parezė, regos nervo atrofija, cirozė ir kt.

6. Supiktybėjimo stadija. Šioje stadijoje atsiranda onkologinių susirgimų ir visi šlakai veikia kompleksiškai.

4-6 stadijose organizmas jau dideliu mastu veikiamas nuodingijančio šlakų poveikio, stengiasi kaip įmanoma ilgiau ir optimaliau kovoti, be to, šlakai šalinami kartu su pūliais.

„Jeigu žmogaus kūnas taptų skaidrus ir jis galėtų pažvelgti į savo vidų, jis iškart suprastų savo nesveikumo priežastį, – rašo G.Malachovas knygoje „Organizmo valymas“. – Kai kurie iš mūsų savo storojoje žarnoje pamatytų daugiau negu 10 kg sukietėjusių, prilipusių prie sienelių fekalijų arba 1-2 litrus panašių į rudus vandens augalus gleivių, kuriose knibžda kirminai. Ant pačių žarnyno sienelių pamatytų keistas ataugas, primenančias medūzas arba grybus. Taip atrodo polipai. Savo pilvo ertmėje, ypač pilvo apačioje, pamatytume į stiklą panašių gleivių. Ypač mus sukrėstų, kaip atrodo kepenys, kuriose pilna skirtingų spalvų akmenukų, arba jos užterštos tamsia mase. Daugelio inkstai būtų pilni smėlio, o kai kurių prikimšti akmenų. Vyresni negu 40 metų žmonės nustebtų pamatę, jog 1/3 jų organizmo ląstelių jau paseno ir neatlieka savo funkcijų. Dalis jų jau mirė ir irdamos nuodija organizmą. Be to, pamatytų, kad jų kraujas nešvarus, o sausgyslėse bei raiščiuose susikaupė nuosėdų, ir daug kitų dalykų, kurie juos priblokštų“.

 Pamąstykite: jeigu jūsų organizme tiek „gėrybių“, ar galima tikėtis sveikatos ir ilgų gyvenimo metų? O juk dauguma vidutinio ir juo labiau vyresnio amžiaus žmonių turi savo organizme daugelį iš išvardytų dalykų.

 G.Malachovas rašo: „Pamatęs visa tai savo organizme, žmogus iš karto suprastų, kad širdį jam skauda nuo apnuodyto kraujo, blogas virškinimas – nes nešvarios kepenys, klausos arba regėjimo jis neteko, nes galvoje susikaupė pūliai, išvarža bei impotencija atsirado nuo pilvo apačioje susikaupusių gleivių, o alergija – nuo toksinų pertekliaus ląstelėse“.

Kokias organizmo valymo metodikas žino daugelis žmonių? Kaip galima daug paprasčiau ir veiksmingiau išspręsti problemą jau dabar? Ar to siekiant reikia izoliuotis nuo supančio pasaulio? O gal įmanoma išvalyti organizmą viso labo per 14 dienų, netampant nedarbingu ir toliau gyvenant įprastu ritmu?

Žinoma daugybė atveju, kai žmonės ištisus mėnesius ar net metus gydosi, geria saujas tablečių, bet visai nesveiksta. Tačiau perėję kursą valomųjų procedūrų daugelis jų visiškai pasveiksta ir jaučiasi kaip iš naujo gimę.

 

Medžiagų apykaita — tai cheminių reakcijų visuma organizme: maisto medžiagų apdorojimas, virškinimas, deguonies išnešiojimas po audinius kraujo pagalba ir t. t. Vykstant normaliam medžiagų apykaitos procesui, nuolat atsinaujina organizmo ląstelės bei organai ir to atsinaujinimo metu jų cheminė sudėtis nepakinta. Labiausiai medžiagų apykaita sutrinka nuo persirgtų ligų, ypač sutrikus skydliaukės veiklai, taip pat dėl neteisingos mitybos — per daug gausios, nepakankamos ar nevisavertės.

Sutrikus medžiagų apytakai, organizmas pradeda kaupti riebalus arba pradeda šalinti iš organizmo net būtinas medžiagas. To rezultatas — nutukimas, podagra, išsekimas.

 

Užsakymas